Asmeninės pastangos

Cover image for EME event 'Praktinis seminaras - intensyvas: "Vidinė laisvė'

ASMENINĖS PASTANGOS

„Ko nors pasiekti šiame pasaulyje galima tik asmeninėmis pastangomis, o jeigu kas nors nepasiseka- tai tik dėl nepakankamų pastangų. Tai akivaizdu, o tai, kas vadinama likimu, yra prasimanymas, nes jokio likimo nėra. Asmeninės pastangos, Rama, tai tie protiniai, žodiniai ir fiziniai veiksmai, kurie pagal švento žmogaus nurodymus surašyti šventraščiuose. Tik tokiu pastangų dėka Indra tapo dangaus karaliumi, Brahma- sutvėrėju ir visi kiti dievai užsitarnavo savo vietas.
Pastangos gali būti dviejų rūšių- praeitų gyvenimų pastangos ir šio gyvenimo pastangos. Pastarosios gali neutralizuoti ankstesniąsias. Likimas- tai niekas kitas, kaip praeitų gyvenimų pastangos. Šiame įsikūnijime šios dvi kategorijos nuolatos konfliktuoja ir laimi stipresnioji.
Iliuzijos išprovokuotos pastangos neatitinka šventraščių. Kai pastangos neatneša vaisių, reikia atidžiai peržiūrėti savo veiksmus- ar jie nekyla iš iliuzijos. Jeigu taip- jie turi būti nedelsiant ištaisyti. Nėra didesnės jėgos už teisingą veiksmą, atliktą dabar (šiuo metu). Todėl pasitelkus asmenines pastangas, sukandus dantis, reikia stengtis blogį nugalėti gerumu, o likimą- dabarties pastangomis.
Tingus žmogus blogiau už asilą. Niekada negalima pasiduoti tinguliui- reikia veržtis į išsilaisvinimą, suvokiant, kad kiekvieną akimirką gyvenimas traukiasi. Nedera mėgautis ištvirkavimu arba jutiminiais malonumais, kaip kirminai mėgaujasi pūliais. Tas, kuris sako, kad „likimas mane pastūmėjo į tai“,- yra besmegenis, nuo kurio nusigręžia sėkmės deivė. Asmeninėmis pastangomis įgyk išmintį ir suvok, jog tavo pastangos anksčiau ar vėliau atves į tiesios suvokimą.

Kokios pastangos, tokie ir rezultatai, o Rama,- tokia asmeninių pastangų esmė. Tai dar vadinama likimu. Kai atsitinka nelaimė, žmonės verkia:“Kokia baisi tragedija!“ arba „Deja, toks mano likimas“. Ir viena, ir kita reiškia tą patį. Tai, kas vadinama likimu arba Dievo valia,- paprasčiausiai praeities veiksmų arba asmeninių pastangų praeityje rezultatas. Dabartis yra nepalyginamai galingesnė už praeitį. Tik visiški kvailiai pasitenkina savo praeities pastangų rezultatais, kuriuos vadina Dievo valia, ir nesistengia dabar.
Jeigu matai, kad pastangos dabar neatneša vaisių (dėl likimo, arba Dievo valios),turi suprasti, kad jos tiesiog per menkos ir nepakankamos. Silpnas ir neprotingas žmogus, susidūręs su stipriu ir galingu priešu, įžvelgia likimo pirštą ir pasiduoda.
Kartais atsitinka, kad kas nors pasiekia didelį laimėjimą be pastangų, pavyzdžiui, vietoje staiga mirusio karaliaus dramblys (pagal senovinę tradiciją) į valdovo sostą išrenka elgetą. Žinoma, tai ne atsitiktinumas ir ne Dievo valia, o elgetos asmeninių pastangų praeituose gyvenimuose vaisius.

Asmeninės pastangos susideda iš trijų sudedamųjų- šventraščių pažinimo, mokytojo nurodymų ir savo paties pastangų. Likimo, arba dieviškosios valios, čia nėra.
Todėl tas, kuris siekia išsigelbėjimo, turi nuolatinių pastangų pagalba nukreipti savo užterštą protą į tyrus tikslus- tokia visų šventraščių esmė. Švientieji pabrėžia- kelyje, kuris veda į tikrąją palaimą, būtinas pastovumas. Išmintingas ieškotojas žino: juo intensyvesnės asmeninės pastangos, tuo aukštesni rezultatai. Ir nei likimas, nei Dievas negali to pakeisti. Be abejo, tik asmeninės pastangos lemia žmogaus gyvenimo rezultatą.“

Ištrauka iš knygos „Joga Vasištha“